logija

Žiniaraštis

Aš stoju į kovą ir toliau nebyliai sėdžiu palapinėj, mano proto priešai vis sukyla ir į aklavietę prieš save patį pastato. Atrodo riteris didis Marsas 10 būste siekiąs joti geltonai žalia žeme ir drakonams galvas kapoti, praeities tėvai, stebėję laiko dangų, nepatenkinti, kuo virsta jų sūnūs. Bet ar jie galėjo užkirsti tam kelią, kas dar tik bus? O jeigu jie stebi šio gyvenimo dramą ir genuose sėdi? Kokia tai atsakomybė prieš juos? Ar lygios teisės dabar gyventi yra mano ir prieš tuos kurie dar gyvens?

Sosnovskio barštisYra lietuvoj toks invazinis augalas Sosnovskio barštis, skaitos, kad kenkėjas ir nuodingas, net ne vaistinis, "genetiškai modifikuotas" išvedimas ir auga Lietuvos žemėj prigijęs. Yra ir žmonės tokie, rodos, bendrai visi Lietuvoje gyvena, bet genuose kenkimas kitiems augalams juos uždominuojant, yra įrašytas. Vadinasi, botanikai ir gamtininkai siūlo tokius augalus naikinti ir taip atkurti balansą. O kaip atpažinti žmones, kurie kaip Sosnovskio barščiai, lyg dangoraižiai užgožia savo veikimu dangų, ar jie verti tokio pat naikinimo, jeigu dominavimas priešais kitus yra genuose jų? Bet pasakyti galima, jog jie renka į save naudingąsias medžiagas ir daleles bei visaip kitaip pritraukia investicijas ir darbo vietas mikro elementams, tačiau augalų įvairovė po jais jokia. Klausiu, ko nori protėviai ir ateities kartos? Kokia šios žemės priežiūra mums yra nuskirta? Kaip ją puoselėti ir į sekančius laikus nuo žmogaus rankos reikia pravesti?

Mėnulio užtemimasMėnulio užtemimas, kelis kartus metuose vykstantis reiškinys, kuomet Saulė ir Mėnulis stoja į opoziciją vienas priešais kitą, o jų tarpe atsiranda žemė. Taip vyksta kiekvieną mėnesį pilnaties metu, o užtemimas dar prideda svarbią detalę, jog mėnulio ekliptikos (judėjimo) lanko tolimiausi taškai (Rahu/Ketu) sudaro konjunkciją su Saule ir Mėnuliu. Tada viskas tampa tikslu, žemė užstoja Mėnuliui saulės šviesos gabalėlį ir įvyksta užtemimas. Kokios iš čia seka pasekmės? Kadangi gamtoje viskas dėsninga, tai staigus atspindimos šviesos ploto uždengimas šį kart pasireiškė staigiu temperatūros kritimu, o vėliau tokia stipriai atvėsinta atmosfera pritraukė dar daugiau karščio. Vis tik saulė tebėra konjunkcijoje su Marsu, tai gauname pasimėgauti šilta vasara. Taigi, šioks toks šviesos uždengimas gali sukurti sąlygas pritraukti jos dar daugiau. Svarbu, kad visi dalyviai veiktų išvien.

3

Štai uždengė Sosnovskio barštis pievoje augalus. Nedavė bujoti, prievos augalų įvairovė sunyko. Jeigu kitąmet jis pasitrauktų, kaip po pilnaties atsivertų lygios galimybės augalams keroti ir suklestėti, lyg truputį prašaldytoje dirvoje, kurioje buvo sudarytos sąlygos konkuruoti toliau visiems vienodai. Tačiau realybėje dangoraižiai vis auga ir nesitraukia. Į juos patekę mikroelementai džiaugiasi šiltomis vietelėmis, gera alga ir augina "Sosnovskio barščius", kurie apsunkina sąlygas augalų, o tai yra žmonių, veiklų įvairovei. Galbūt aš kuo nors neteisus taip sakydamas, o dangų režiantys pastatai tai kaip medžiai, labai naudingi tarsi oras, kurie ima, kas žmogui nebetinka ir atiduoda, kas labai naudinga. Bet ilgiau pagalvojus nelabai Medis dera prie dangoraižių įvaizdžio lyginant su augalais. Nors miške iš tiesų saulės mažiau ir pieva skurdesnė, tokia supanašėjusi, visur vienoda. Bet čia iš blogosios pusės ir tik apie dangų režiančius pastatus, kurie užstoja šviesą. Nors nieko prieš juos neturiu, tiesiog mes tokia tauta, kuri susitaiko su negandomis, nes į taiką linkusi, nors asmeniškai pykčio neteisybei daug, žinai kad reikia kovoti, bet neturi pjautuvo ir sasnovskių lauką gal kada kitą kartą eisi pjauti. O dar kai prisimeni, kad vienas yra šioks, kitas kitoks, viso tokie, niekam niekas nerūpi, tai už ką čia kovoti tada imi galvoti? Ir kas tas priešas pagrindinis, kurį nudėjęs jau pasieki kulminaciją? 

 

4

Taip norėčiau pasinerti į gylį išminties vandenų, kur kaip luitai sukibusi žemė akmenų, gal prieš milijonus metų susiformavusi, prie Kavarsko ties karjeru Kurklių. Ir prie Želvos važiuojant nuo Ukmergės į molėtus iškirsti Sosnovskio lauką. Gal tai būtų pakankama auka, konservatyviam žmogui, kuris išvyko gyventi svetur, surasti jėgų savo sėslumą perkelti į Lietuvą. Kaip jos paprastumą, konkurencingu kalnams ir vandenynų jūroms paverst, senųjų civilizacijų architektūroms? Kaip nukirsti tuos minties galus, kurie sodina į darbo ar kelionių lėktuvus, savo krašto neatradus, nes pripažino jau protas, jog užstojo dangų slibinai, ir neaišku, kurią galvą nukirsti turi, kad vietoje jos pieva bujotų? 
Mėnulis užtemo Vandenyje, Saulė buvo Liūte ir turėsime Saulės užtemimą Liūte-Mergelėje. Fiksuotos ašies užtemimai. Daug nemoralizuosiu, kaip ten kas veikia viduje, skatinant patirti perversmą, dalį emocijų pridengiant. Tuomet kažkas kyla iš pasąmonės gelmių, skatina permainas ar nusistovėjusios tvarkos metamorfozę. Tai metas, kuomet leidžiamasi į gylį, ieškant prasmės savo veikime dėl kitų, kaip tikslingiau pasiekti žmones ir nuo savęs prisidėti. Šis Mėnulis, tai Vandenio laiptai, paskutiniuosiuose laipsniuose pasisemti išminties, kad būtų galima pilnai pasinerti į atradimus fantazijoje. Saulės Liūte užtemimas kalba apie vaikus ateities, kokie pasirodymai užtemo - tema pradedama nagrinėti ir kaip toksai žaismas darbu pritemusioj sąmonėj gali imti šviesti. Taigi, pirma Mėnulis Vandenyje pasisemia konjunkcijoje su Ketu protėvių karminės patirties ir neša ją Saulei Liūte, kurioje žemė stebi pritamsėjimu ėjimą gilyn. Nuolatinis švietimas staiga aprimsta ir priima Mėnulio atneštą pokyčių indo paketą. Tuomet Saulė paskutiniuose Liūto laipsniuose, karališkai bei išdidžiai rizikuojanti paslysti ant puikybės nuošliaužų, ims skleisti iš opozicijos urnos atneštą supratimą, kaip reikia ugdyti visuomenę ir vaikus. Be abejo tai pertvarkų aktyvus laikotarpis, kol jau kitais metais turėsime naują užtemimą su tolimesniems etapams reikalinga išmintimi.

seivamedisSaulėgrįža - tai metas, kuomet didysis dangaus šviesulys ima ridentis iš žemės taško žiūrint kiton planetos pusėn, tačiau dabar - pats zenitas. Pati ta vieta, kai saulės šviesos daugiausia. Senovėje ši diena buvo laikyta vidurvasariu, Litos švente. Žolynai bujoja, uogos ir vaisiai ima sirpti. Šilumos, pilnatvės laikas. Programinė saulė atsiduria vėžio ženkle, šeimyniniai ir giminės reikalai bei planai ima siekti realizacijos.

Bet tik va, kas iš to viso kosmoso ir tokios informacijos žinojimo. Kuo daugiau gilinantis į dangaus kūnus ir aiškinantis, kaip galima vienaip ar kitaip interpretuoti ateinančias energijas. O kaip tas energijas įsisavins kiekvienas? Ar tai reiškia, jog saulė būdama zenite, suteikia jėgos surasti savo gyvenime tai, ką žmogus laiko šviesiausia? Galima manyti, kad tai yra išorinė šviesa, nors šis centras - Saulė, yra laikomas vartais tarp žvaigždžių, išsivaduoti siekiančioms sieloms, vadinasi, jos šviesa yra gryna vidinė šviesa nors išorėje. Tiesiog sklindanti iš kito, dangaus kūno. O šis šviesiausias laikas leidžia pamatyti, kokia vidinė šviesa žmoguje ryškiausia, kokia tos šviesos kokybė, kokią esmę žmogus vainikuoja savo gyvenimo supratimu.

medziokulturamedziokultura2Šventiškumas, baliai ir koncertai labai madingos ir einamos masėse energijos, padedančios jaustis bendruomene, tačiau lietuviška kultūra yra dirbiniai iš medžio. Visa patirtis, išmonė, dvasinis paveldas ateities kartoms eidavo per stabų garbinimą, ir tai ką matome masinių švenčių metu pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kiek apsaugos ir palaiminimo yra prašoma per stabą, medines skulptūras. Į juos žmonės įdeda esmę. Ar tai dievybė, ar amato rūšis, kas tai bebūtų, pasakoja žmogaus simbolinę istoriją. Šis pasąmoninis žinių perdavimas vieni kitiems ir yra tikrasis lietuviškas raktas į genetinę kultūrą, kurią mes visi jaučiame, ji tokia matyt ne vienintelė, bet yra viena ryškiausių, tiesiog nepuoselėjama lyg būtų pagrindinė. Žinoma, ir šis puslapis ilgą laiką negalėjo būti vadinamas Lietuviškas tradicijas puoselėjančiu, lyg atvežtinis medelis, bandantis prigyti, nes interesas pažinti daugiau dabar yra globalus reiškinys ir visi dalinasi tuo pažinimu, ieškodami priėjimo prie tos esmės.

marija

Visokių kultūrų yra netgi tikėjimo kryptyse. Vieną tokių nesunku aptikti keliaujant po lankytinas vietas Lietuvoje, tai Marijos apsireiškimo vietos. Konkrečiau apie kiekvieną iš jų yra parašyti pasakojimai, išleistos knygelės, susipažinimui nesunku rasti išsamios Literatūros, patarsiančios apie kiekvienos vietos konkretesnį veikimą, na, o pridėti galiu tik tiek, kad prie Imbrado Marijos patartina sustoti ir nekirsti automobiliu brastos. Tai šventa vieta, galinti stebuklus į gyvenimą atnešti, tad ją patartina puoselėti. Žinoma, jeigu kažkas nežino, daugelis mūsų nežinojime ir buvome, ir kažkokiais klausimais visada randamės, gal tik nušvitusysis viską žino, todėl ir dalinamės, prie Imbrado geriau sustoti kur vieta ir vandeniu nevažiuoti.

marija2

Janonių Marijos apsireiškimo vieta kur kas geriau pasislėpusi, tačiau vietiniai gyventojai nukreips ir rasti bus tikrai nesunku. Joje labai jaukus įėjimas, gera patekti ir užeiti koplyčion. Šviesos vietoje daug ir vanduo šulinyje minkštas bei lengvas. O kaip tą patiriamą dvasią aprašyti? Turbūt šie asmeniniai patyrimai labai neformalūs materialioje erdvėje ir geriau apibūdinami, kaip tiesiog ten gera, ar paprašius palaiminimo kelionei, ji susiklosto it pasakos keliais vesdama. Tokia ta dvasia, pasiunčia palydą, nematomą, bet gerai jaučiamą vidumi, net jeigu ir nesi religingas asmuo, ir žodžių nepameni, ar nežinai kaip, pati intencija jau yra vedanti palaiminimo link. O be to, tokios vietos ir buvo duotos žmonėms, kuriose galima stipresnį dvasinį impulsą patirti, prisiliečiant prie tikėjimo įsižeminimo per apreiškimą. Astrologijos mylėtojams užrašau pateiktą Janonių Marijos apsireiškimą mačiusios Pranciškos Matiukaitės gimusios 1944 metais sausio 23 d. datą, galite patyrinėti, ką pamatysite. Iš tiesų įspūdingi aitvarai su Selena (baltuoju mėnuliu). Žvaigždės buvo nurodžiusios nešti šviesą ir priartėti prie jos taip arti, kaip tik įmanoma. Šviesi, atidirbta karma tai tegalėjo padaryti, kiekvienam savi nuopelnai.

zemuoges

O jeigu kas Saulėgrįžos metu per Jonines lankėsi miške ar smėlėtesnėse pievose buvo apdovanoti gausiu žemuogių kiekiu. Skanumėlis ne tik uoga, bet ir lapų arbata. Primena žemuogės taureles širdies, pripildo malone, paglosto. Taip gera į jų pievą įsinešti netikėtai, sakyčiau, padeda surasti save tuo momentu kaip žemuogė pasijuntant, prarandant visas kitas mintis. Nuostabi Lietuviška skrandinė meditacija. Saulei įeinant į astrologinį vėžio ženklą, kuris, beje, atstovauja skrandį kūne, tikra palaima, pradėti laiminti pilvą žemuogėm. (Pastaba, burtai nesuveiks nusipirkus pakelėje braškių, reikia radimo būdu, ieškant gamtoje surasti).

Ir tada, kai jau treniruotės su paieškomis ima duoti vaisių, galima perkelti paieškų lauką link didesnio savęs pažinimo. Vidinio aš paieškų išorėje, kaip saulės spindulių, materialioje žemėje tarp peizažų ir gamtos vaizdinių. Surasti save - ką tau tai reiškia? Kas padeda pamatyti? Stipri šviesa parodanti tavo šešėlį, ar tai esi tu? Gal reikia vandens kaip veidrodžio, į kurį galėtum pasinerti ir akimirkai prarasti gravitaciją, ar ta sekundė padės sugrįžti į save? Kaip ataušinti visas nereikalingas mintis, paliekant tik esmę? Kelionė ilga, bet liaudies išmintis byloja - kas ieško, tas randa.dirdokai

Aut. Kęstutis Ožalas
Nuot. K.O ir Jūratės G.

Sentencijos ir poezija

Kai tik pajausi, kad padarei kažką negero, pasakyk sau kuo paprasčiau, ką tu padarei ir kodėl tai blogai, ir priimk protingą sprendimą ateičiai. Pakartok sau šešis kartus. Įsiklausyk į jų prasmę. Po to prisimink savo klaidą, bet neleisk, kad ta mintis užvaldytų tave, ir tikėk savo atsinaujinimu.