Kiekvienais metais pulkai paukščių žiemos pradžioje skrenda iš šiaurinio pusrutulio į šiltesnes teritorijas pietuose. Paukščiai nustato savo kryptį pagal vidinį kompasą susidedantį iš smulkių magnetito grūdelių, kurie randasi jų smegenyse. Per poilsio sustojimus jie patikrina savo kompasus remdamiesi žvaigždėmis, kad perskaičiuotų faktą, jog magnetinė šiaurė guli 1600 kilometrų nuo šiaurės ašigalio. Kuomet poilsio sustojimai tampa per trumpi, paukščiai gali nuo kurso nukrypti. Panašiu būdu mes valdome vidinę išmintį, kuri gyvenime mums padeda surasti kelią. Bet jeigu mes neleisime sau dienos bėgyje pabūti kažkurį tai laiko tarpą vienumoje ir įsijungti į vidinę išmintį bei patikrinti  prieš besikeičiančias aplinkybes, mes, kaip migruojantys paukščiai, galime prarasti savo kelią.

Laikas savo galia visas būtybes apdoroja. Tačiau nei vienas nežino, kuriame laike yra verdamas. Mahabharata

Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account