Galminių pilkapynasGalminių pilkapynas II   Sveiki, Rašau šį syki ko gero apie naują visą skyrių, kuris vadinasi tiesiog Piliakalniai.Tai ne tik mūsų protėvių istorija, bet ir likusi dabartis. Kokia ji? Apie viską nuo pradžių. Įdomus sutapimas, o gal ir ne atsitiktinumas, jog raudonojo gaidžio metai buvo paskelbti piliakalnių metais.
   Ši kinų astrologijos simbolika su Lietuvišku gaidžiu, tupinčiu ant krūvos ir giedančiu galbūt kam ir asocijavosi su piliakalniu ir paskelbimu apie kylančią saulę, taip ir supiltųjų kalnelių lankymą pabudinti.
Visa tai padaryta pakankamai laiku, nes išties nemažai jų turi nurodomuosius ženklus prie pat jų privažiavus, o apskritai piliakalniai.lt ir wikipedija ir maps.lt gali pilnai padėti orientacinio sporto metu kartu su telefono GPS sistema nepasiklysti ir tiksliai surasti ieškomas vietoves.
   Dabar grįžkime prie prasmės, kodėl šiuose valstybės saugomuose objektuose lankytis pravartu ne vien dėl to, kad ten taip gera bei gražu. Kokia yra gilesnė, galbūt sakralinė prasmė pabūti tame energijos sraute, kuris buvo sukurtas per amžius gyvenant juose ir veikiant mūsų protėviams?
   Gyvenimas iš gyvenimo mes pakeičiame savo kūniškąjį rūbą, ir tautybė kinta, ir gyvenamoji vieta. Kartais pokyčiai būna tokie ryškūs, jog imama ieškoti ta žemė ir vieta, kurioje kadaise būta ir ilgimasi. Dažnai tai pasireiškia tiesiog per nuobodulį ir prasmės nematymą savoje aplinkoje, kurioje sėsliai egzistuojama.

   Taigi, kas yra tas piliakalnis, kokia jo svarba šioje inkarnacijoje, šiame įsikūnijime, gyvenant Lietuvio kailyje, kuriuo laikmetis taip neleidžia didžiuotis ir skatina ieškoti tų vertybių, kurios užmirštos, kurios sutepė ir kurios gali padėtį pataisyti. Grįžkime į protėvių suvoktą pasaulėžiūrą, prigimtį ir jų statinius.

Skruzdėlynas   Pirmiausia statybos, ypač dvasinės paskirties kalnelių vietovėse, galima sakyti buvo stiprus tarnystės visuomeniniams vertybiniams idealams bruožas. Neturėdami šiuolaikinių įrankių, idėjos vedami, tikėjo svarba esamąjame laike ir ateičiai, jog tame, supiltame kauburėlyje žemių, žmonės įjungs žemės ir dangaus srautus, kurie tarnaus, kuomet reikia susijungimui su kosmine ar požemių energija.Visokių kalnelių būta, yra ir tiesiog gyvenviečių, skirtingo laikmečio išbandymai vis kitaip jų paskirtį ir statymo priažastis pakreipdavo. O tie, kurie išliko su iškiliausia pirmine funkcija, kaip dovana tampa radusiam, kurios kaip nykstančios gėlelės niekaip kitaip pasiimti negali, kaip tik grožėtis...
Šilagėlė

   Šįsyk važiavome aplankyti numerologiškai paskaičiuotų piliakalnių už Utenos link Zarasų Gražutės draustinyje ir keletame asmeninių numerologiškai parinktų vietų apžiūrėti. Padeda geriau suprasti, kas esi šiame krašte, kokios yra tavo vietos per protėvių paliktą paveldą, kalnelius, gyvenvietes ir kalbą. Tiek įvairiausių tobulėjimo technikų ir gyvensenų prikurta, visi vartai atviri, gali tapti kokios nori valstybės piliečiu ar pasaulėžiūros nešėju. Gali prisigalvoti, bet protas turės numirti, čia ar kitur. O tada kas liks pasauliuose anuose vėl matys grynąja energija ir sapnais, kaip čia ant žemės iš tiesų veikti reikėjo, ir kokius žiedus skleisti.
KaimasKai užtinki tokį kaimą, tai lyg laike persikeli. Intensyvioji civilizacija kažkur toli, aplink miškai, kurie protėvių laikais buvo dar gūdesni, tačiau priespauda, miškų kirtimai alino žmogaus tikėjimą ir ryšį su gamta silpnesnį darė. Kaip ten nebūt, kaime kai gyveni nori gamtos, o kai gamtą iš tavęs atiminėja, kaimas ima nykti. Daugelis šneka kaip išsivysčiusios valstybės išvis nekerta savo miškų, ten jie jiems kaip stabas. Už tai ir laikosi ir klęsti. O pas mus grožio reikia jau paieškoti, jis nebe taip lengvai prieinamas, bet yra. Nenoriu daugiau dramatizuoti šia tema, kaip kažkur geriau, tiesiog reikia suvokti egoistines žaizdas, kurios skaldo visuomenę ir buvo pradėtos ne mūsų dar laikais, tačiau kaip prakeiksmas yra užgriuvęs su pasekmėmis, kurias dabar reikia iškentėti, ir ne viena karta jau tai daro. Ezoteriniu požiūriu senas kaimas, argi gali kam nepatikti? 


   Taigi tikiuosi kaimo nykimo priežastys ir miško masiniai kirtimai, nes tokia privilegija pasikelti pinigų yra suprasta skaitančiojo. Galima prieštarauti ir kalbėti apie medieną ir pinigus, eksportą ir poreikius ... Jeigu žmogus netiki savo kūno eksportu į kapines ir tolimesniu egzistavimu ne kūno formoje, tai visa kas gyva tėra šios dienos nauda, mainoma į kitokios naudos patirtį. Bažnyčia panaši į verslą tikėjimo gyliu retai kur bepadvelkia, gal pačių statinių didybė, spalvos ir formos išduoda apie tikėjimo prigimtį aplamai, o tie seniausieji Lietuviai, kurie kalnelius statė, dar neturėjo dėmesį nukreipiančių objektų savo maldos vietose, ir bendravo su gamta tiesiogiai. Apie tai rašytinių šaltinių galima rasti.

SvastikaAkmuo mokas   Akmenai svarbi dalis buvo, gal netgi labiau už medžius padėdavo susitelkimui, bet gamtoje viskas yra vienybėje ir turi savo paskirtis. Ne tik simbolinę vertę, kuri taip pat yra stipri minties pakreipėja, bet ir tiesiogiai įtakoja bendravimą su pasauliais per vibraciją.

Kas iš visų tų kalbų apie neapčiuopiamus dalykus, ar kas visa tai rašo pats tuo tiki be abejonių? Kaip prisiliesti prie žinojimo, kuris tikėjimą stiprina. Sakyti tai viena, galima tiesiog įsivaizduoti, jog taip yra. Tada į kapines tašytą akmenį nešti ir iškalti raides žmogaus, katras guli. Matyti visame kame tik materialų poreikį prisiminimuose ir naikinti savo tuštybei patenkinti dar daugiau gamtos natūralumo. Nesakau, jog dabar viską reikia palikti rezervato stadijoje, gražu kai yra tvarkoma ir prižiūrima, bet kai kurie dalykai įsismarkavo civilizacijoje iki madų, kai pirminė prigimtis tebuvo pastatyti akmenėlių, kapo ar kitoje svarbioje vietoje.

Civilizacija evoliucionuoja pakankamai lėtai ir įtaka per mokymą ilgus metus trunka kol tampa norma. Sako dabartinis laikmetis viską judina iš pagrindų ir turėsime ryškių sisteminių perversmų, o tai ir planetos patvirtina ir suvokiama žmogaus išmintis, dieviško ryšio ieškodama.
Bet kasdienybė niekur nedings, ji visada užima didžiausią dalį patirties, tiesiog ji atveria galimybę perkelti savo sukauptą laiką iškilesnei patirčiai. O šioje vietoje svarbu nepasiduoti sukimuisi užburtame rate ieškant priėjimo arba išėjimo. Tai ne stebuklas, ko ieškai pakylėtame momente. Jį nuvertink, ir nebeturėsi, tada suksies. Pasiekti pavyks, tik reikia suprasti visus žingsnelius, kurie tavo kasdienybėje ima taupytis ėjimui pakylėtu laiku.
Savęs atvėrimo paieška ar koks kitas tikslas, visi kalneliai turi savo istoriją, sujunk dėsningai kelią į juos ir galiausiai surinkta patirtis duos, ko ieškojai.

Pabaigai dar norėčiau pridurti, kad niekas kitas problemų už jus neišspręs, todėl gerą nuotaiką pasiimkite su savimi visada patys. Kooperacija su sąjungininkais gali padėti padaryti bei patirti greičiau ir daugiau iki tam tikro taško, svarbu, kad tai ką keliate į tikėjimo orą liestų visų dalyvaujančių tobulėjimą - tada bus ir kokybė.

Aut.Kęstutis Ožalas
fotograf. Jūratės Gylytės

Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account