Mūšis prie Galipolio Dardaneluose (Turkija) yra ne tik Pirmojo Pasaulinio karo strateginis posūkis į pozicijų karą. Jis atvėrė naują puslapį neišaiškintų įvykių kronikoje. V. Čerčilio planas išsilaipinti Dardaneluose, užimti Konstantinopolį ir paralyžiuoti priešininko pajėgas kainavo 34 000 aljanso kareivių gyvybių. Dalis būrio, 266 kareiviai (16 karininkų ir 250 pėstininkų), pradingo tokiu neįprastu būdu, jog lig šiol nerandame jokio racionalaus paaiškinimo.

Tai įvyko 1915 m. rugpjūčio 21 d. Įvykio liudininkai, 3 Australijos ir Naujosios Zelandijos Armijos korpuso kariai, pasakojo matę britų dalinį (vėliau vadinamą 1 ./4. Norfolko daliniu) žygiuojantį į keistą, panašų į duonos kepalą „debesį", kabėjusį virš išdžiuvusios upės vagos. Po to, kai debesyje dingo paskutinis kareivis, šis pakilo ir nuskrido prieš vėją. Nė vieno iš dingusių kareivių daugiau niekas niekada nematė. Trijų Naujosios Zelandijos karių liudijimai vėliau buvo užrašyti, o liudytojai turėjo prisiekti: „Tas neįtikėtinas atsitikimas įvyko 1915 m. rugpjūčio 21 d. ryte, vykstant sunkioms paskutinėms kovoms 17-oje aukštumoje Sulva Bay, kur kovėsi Australijos ir Naujosios Zelandijos korpusas. Rytas buvo giedras, danguje nė debesėlio. Tik šeši, aštuoni duonos kepalo formos debesys, visi vienodi. Netrukus jie pakibo virš 60-os aukštumos. Reikia pažymėti, kad jie be vėjo judėjo 6-8 m/h greičiu iš pietų pusės, jų forma nesikeitė ir papūtus brizui. Mūsų stebėjimo punktas buvo 150 m aukštyje, mes matėme, kaip jie sklendė. Tiesiai po šiais debesimis buvo toks pat debesis, 245 m ilgio, 65 m aukščio ir 60 m pločio. Jis atrodė tankus, kietas. Nuo britų užimtų pozicijų buvo nutolęs 900-1100 m. Visa tai matėme mes ir 223-ioje sekcijoje buvę Nr. 1 N.Z.E. kariai. Mes gulėjome ant žemės 1350 m pietvakarių kryptimi nuo to debesies, 90 m aukščiau 60-os kalvos. Pastebėjome, kad debesis nusileidęs išdžiūvusio upelio vagoje, matėme jį iš visų pusių. Jis buvo šviesiai pilkas kaip ir kiti debesys. Britų kuopa 1./4. Norfolk artėjo išdžiūvusio upelio vaga prie 60-os kalvos. Pasiekę debesį, nesustojo — žygiavo toliau, tačiau nė vienas iš jo neišėjo. Maždaug po valandos, kai paskutiniai kareiviai dingo jame, debesis lėtai pakilo nuo žemės ir pasiekė kitus debesis. Atidžiau pažiūrėjus, jie buvo panašūs į kiaušinius. Ligi tol, jie sklendė vienoje vietoje, tačiau debesiui pakilus nuo žemės iki jų aukščio, visi pajudėjo Bulgarijos link. Po 45 min. debesys dingo už horizonto. Minėtasis dalinys buvo paskelbtas dingusiu. 1918 m., tuoj po turkų kapituliacijos, pirmasis britų reikalavimas - grąžinti šio dalinio karius. Tačiau turkai atsakė, kad neturi to dalinio belaisvių, o paties dalinio nesutiko. Jie net nežinojo, kad toks dalinys egzistavo. Nuo 1914 iki 1918 metų britų dalinyje tarnavo iki 4 000 vyrų. Tie, kurie stebėjo įvykį, mano, kad turkai nesuėmė dalinio ir jo nematė. „Mes, žemiau pasirašiusieji, pareiškiame, nors ir vėlai, po 50 m. nuo Australijos ir Naujosios Zelandijos Armijos Korpuso išsilaipinimo, kad mūsų parodymai yra gryna tiesa. Liudininkai: 4/165 pionierius F.Reichardt, Matata, Bay of Plenty. 13/416 pionierius F. Newnes, 157 King Street, Cambridge. J.L. Nevvman, 75 Freyberg St., Octumoctai, Tauranga". Liudijimas buvo patvirtintas vieno nepasirašiusiojo prancūzų kareivio pasisakymu: „Juos prarijo neįprastas debesis. Tas debesis taip smarkiai atspindėjo saulės šviesą, kad artilerijos stebėtojai buvo apakinti ir negalėjo tiksliai nutaikyti dengiančios ugnies baterijų. Apie tuos 250 žmonių niekas nieko negirdėjo". Kur galėjo patekti 1 ./4. V. Norfolko dalinio kareiviai? Norisi tikėti, kad jiems tai buvo mažiau pavojinga nei kruvinos kautynės Dardaneluose. 34 000 žuvusiųjų įrodo, kad dingusieji galėjo būti mūšyje sunkiai sužeisti arba žūti. Gal jie savanoriškai ėjo į nežinomybę, o gal pasmerktieji kariai „alternatyvą" pasirinko ne savo valia.

Žvaigždžinys.lt 2007 - 2019
Laiškų dėžutė
1000 simbolių į kairę
Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account