Deputatas G. Raideris vėliau pasakojo apie tą naktį: „Kai atvedėme į kambarį, jie nieko nežinojo apie magnetofoną. Perklausiau visas juostas ir jais tikiu. Jei meluotų, reikėtų juos siųsti į Holivudą, nes taip suvaidinti galėtų tik talentingi aktoriai".

Kitą dieną K. Parkerį ir C. Hiksoną nugabeno į artimiausią oro pajėgų bazę, juos ištyrė medikai. Sį N S O oro laivynas pavadino Veneros planetos atspindžiu ar nuo kurso nuklydusiu lėktuvu, nors patys kruopščiai tyrė liudi­ninkus.

Kadangi oficialiosios tarnybos viską neigė, į Paskagulą atvyko du mokslininkai. Tai buvo Kalifornijos universiteto inžinerijos profesorius Džeimsas Harderis ir Siaurės Vakarų universiteto astronomas profesorius Alenas Hainekas, vėliau įkūręs „NSO stebėjimo centrą" Ilinojaus valstijoje. Profesorius Alenas Hainekas dirbo prie oro pajėgų N S O tyrinėjimo projekto „Blue Book", tačiau to darbo atsisakė, nes privalėjo duomenis ir rezultatus laikyti paslaptyje.

Abu mokslininkai užhipnotizavo C. Hiksoną ir K. Parkerį. Po tyrimo Dž. Harderis konstatavo: „Vyrų baimė net hipnozės būsenoje mane įtikino, kad istorija neišgalvota. Jų išgyvenimai tikri. Be abejonės, skraidantis objektas atvyko iš kosmoso ir yra nežemiškos kilmės". A. Hainekas darbininkų išgyvenimus apibūdino kaip „dramatiškiausią susitikimą iš visų 800 žinomų". Kad C. Hiksonas ir K. Parkeris nebuvo išprotėję, patvirtino dar trys liudininkai, kurie iš kitos upės pusės matė skrendantį objektą. Jie taip išsigando, kad daugiau nieko nepriliminė.

Žvaigždžinys.lt 2007 - 2019
Laiškų dėžutė
1000 simbolių į kairę
Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account