Apie specifinį gyvūnų žalojimą pranešė iš Karibų jūros sa­los Puerto Riko. Tai matė daugybė žmonių, tuos darbus jie priskiria būtybėms, vadinamoms „chupacabra". Ši siaubo inkarnacija aprašoma kaip humanoidas, 1.20-1.50 m ūgio. Didelė galva kriaušės formos su ausimis, dviem skylutėm nosies vietoje. Vietoj burnos plyšys, liu­dininkai matė ir ilgus dantis. Didžiulės akys įstrižos, švie­čia siaubingai raudonai, viduryje vertikalūs juodi vyzdžiai.

Rankos ilgos ir plonos, besibaigainčios į žnyples panašiais įtaisais arba trim, keturiais pirštais. Kojos taip pat ilgos ir panašios į žnyples. Kai kuriems jų oda buvo panaši į repti­lijų. Daugelis matė, kad tie „chupacabra" labai greitai bė­ga ir ypač aukštai šokinėja. Ant nugaros nešioja aštrų vir­bą, kurį, esant reikalui, ištraukia ir vėl įtraukia. Šis grės­mingai atrodantis virbas siekė nuo sprando iki pasturgalio ir keitė spalvą.
Pavadinimas „chupacabra" reiškia „žindantis ožkas". Nusikaltimų vietose rado ne tik ožkų, bet beveik visų naminių gyvulių: karvių, avių, arklių, šunų, paukščių ir kiau­lių. Visų aukų kūnuose rasti gilūs, švarūs ir tikslūs pjūviai. Net kraujo nebuvo, aplink gyvūną - nė pėdsako kraujo. Daugelio gyvūnų kūnuose rado 10-12 mm dūrių, pana­šių į medicininius ir išdėstytų trikampiu. Atstumas tarp dūrių 6-12 mm.
Prie ankstesnio skyriaus apie gyvūnų žalojimą turėčiau pridurti, kad „chupacabra" nužudytiems gyvūnams buvo išpjauti kai kurie organai: širdis, inkstai, įvairios liaukos, lyties organai, lūpos, liežuvis, akys. Atrodo, kad nusikaltėliai naudojo lazerinius instrumentus. Su siaubo inkarnacija susidūrė ponia Madelain Tolentino ir jos šeima 1995 m. rugpjūčio mėn. vidury baltos dienos prie savo namo Barrio Campo Rico. Apie 16.00 vai. ponia M. Tolentino padėjo tvarkytis savo tik ką atsikėlusiai mamai. Kai Madelain žvilgtelėjo pro langą, pastebėjo gat­vėje stovintį automobilį. Vairuotojas, matyt, blogai jautė­si. Jis sėdėjo iš siaubo išplėstomis akimis ir negalėjo atsitokėti. Ponia M. Tolentino priėjo prie lango arčiau ir pamatė to siaubo priežastį. Dviem kojom einantis padaras tik LĮ pasuko už kampo ir žiūrėjo tiesiai į ją lange didelėmis įkypomis akimis. Tos siaubingos akys neturėjo baltymo, jose nebuvo nieko žmogiško, jos priminė akis to padaro, kuris aprašomas pagrobimų istorijose. Padaras buvo 1.20 m ūgio, panašus į „mažus pilkuosius". Burna - plyšys, vietoj nosies dvi mažos skylutės.
Neįprastai atrodė nugara, ant jos matėsi prigludę spygliai, sujungti su raudona membrana arba oda. Grėsminga išvaizda.
Kai „chupacabra" pažiūrėjo į Madelain, ši iš siaubo sukliko. Į šauksmą atbėgo mama, ji norėjo pažiūrėti, kas atsitiko, tačiau padaras nubėgo. Šalia Tolentino namų yra takelis į šalia esantį mišką. Ten pabaisa ir bėgo. Namuose buvo jaunas darbininkas. Kadangi jis dažnai dir­bo su gyvuliais, automobilyje visada laikė darbines piršti­nes. Jis stebėjo groteskišką sceną, griebė pirštines ir nusivijo „chupacabra". Jau beveik pavijo, kai šis pasipriešino. Spygliai ant nugaros išlindo tiesia eile. Pabaisa išsižiojo, nasruose žybtelėjo ilgi ir aštrūs dantys. Atbėgo Madelain mama ir taip pat bandė pagriebti „chupacabra". Sis puolė bėgti dar greičiau, atrodė, kojos nesiekė žemės ir jis greit dingo miške.
Tokių nutikimų Karibų jūros salose gausu, o nužudytų naminių gyvulių nesuskaičiuosi. Vargu ar ten veikia vienas „chupacabra", ten turėtų gyventi visa košmariška populiacija.
Kanovano miesto meras Chosė R. Soto Rivera su būriu iki dantų ginkluotų vyrų bent kartą per savaitę apeina miestą supančius kalnus ir džiungles. Savanorių grupe lė traukia į keistą medžioklę. Vietos politikas priekaiš tauja J A V valdžiai už neveiklumą šiuo klausimu. J i s nu siteikęs ryžtingai: „Kad ir kas jie būtų, yra labai protin gi. Šiandien jie puola žvėris, o rytoj gal puls mūsų vai kus ir anūkus".
Kam gi pasiskųsi, jei aplink tik susirūpinę kaimo žmonės.

Žvaigždžinys.lt 2007 - 2019
Laiškų dėžutė
1000 simbolių į kairę
Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account