Jei jau tu čia,

    būk sveikas

    ... ar pirmąkart ar vėl sugrįžęs

    čia kur gyvena

    ...

    pas katrą gryčioj daug pertvarkos dedas...

    1996 Nykštukų kaimas

    Prisiminkime 1938 m. Kinijos Baian Kara Ula kalnuose rastas akmenines plokšteles, kurių įrašai pasakoja apie kos­minio laivo avariją. Jos buvo įdėtos prie mažaūgių palaikų kalno urvuose. Tose vietose pasakojamos labai senos le­gendos apie plonučius geltonodžius nykštukus, kurie at­vyko iš debesų, o vietinės gentys juos persekiojo ir žudė. Kas gi nutiko iš žvaigždžių atvykusiems dropams?


    Juos vi­sus išžudė, ar pavyko išgyventi po NSO katastrofos prieš 12 000 metų, prisitaikyti ir išlikti iki šių dienų? 1996 m. iš Kinijos didžiausias žinių agentūras pasiekė sen­sacinga žinia. Sichuan provincijoje, kuri ribojasi su Baian Kara Ula kalnais, rado 120 žmonių, kurių didžiausias -1.50 m ūgio. Mažiausio suaugusio ūgis tik 63.50 cm! Ty­rinėtojai nežino, ką ir sakyti. Vieni mokslininkai mano, kad kalta aplinkos tarša, kiti - kad dėl to kaltas dar neras­tas genas. Pagaliau ir mokslininkai iškėlė hipotezę!
    Tikra tik, kad nykštukų kaimas yra už kelių šimtų kilo­metrų nuo Bayan Har Shan kalnų krašto, ten kilo tiek prieštaringų nuomonių. Daugybė laikraščių, radijo ir te­levizijos stočių pranešė ir mano išsakytą teoriją, kad tai, greičiausiai, po katastrofos išsigelbėjusiųjų palikuonys. Ma­no knyga „Kinietis Rozvelas" pasirodė ir JAV, o istorija apie nykštukų gentį sujaudino jos skaitytojus. Per tą laiką atlikau kai kuriuos tyrimus, kurie patvirtina mano drąsias hipotezes.
    Tai negali būti atsitiktinumas. Statistika teigia, kad žmo­gus nykštuko dydžio pasitaiko 1 iš 20 000, o 120 nykš­tukų vienoje vietoje - matematinis absurdas. Tikimy­bės nesusumuojamos, jos dauginamos, tai žino kiek­vienas, kuris žaidė loto.
    Aplinkos taršos hipotezė taip pat netinka, nes nykštu­kų kaimas yra toli nuo didelių miestų ir gamyklų. Tai patvirtina 1996 m. Kinijos Liaudies Respublikos turiz­mo departamento duomenys, atsiųstos faksu.
    1997 m. sausio mėn. vėl bandžiau išsiaiškinti. Kinų moks­lininkai mano, kad tame regione gali būti gyvsidabriu už­nuodytas geriamasis vanduo, nulėmęs nykštukų ūgį. Tačiau ši teorija paprasčiausiai nepagrįsta. Miuncheno tok-silogas Norbertas Felgenhaueris išdėstė prieštaraujančius argumentus: „Gyvsidabris ardo centrinę nervų sistemą, ža­loja skrandį, žarnyną ir inkstus. Didesnė dozė sukelia mirtį. Tačiau jis jokiu būdu nekeičia chromosomų sudėties. Tai reiškia, kad gyvsidabris neturi reikšmės ūgiui".
    Toks klastingas nuodas gali būti dar nežinomas genas (čia j i e gal ir neklys­ta).
    Kinijos valdžia ne­paneigė nykštukų kaimo egzistavimo, žinoma, kad jis va­dinasi Huilong ir yra 200 km į pietus nuo   provincijos sostinės Chegdu. Kai bandžiau gauti leidimą ten nuva­žiuoti, pasakė, jog į šią sritį užsieniečiai neįleidžiami. Net RTL televizijai, ku­ri planavo laidas su Erichu Denikenu ir manimi apie senovės astronautų mįs­les, 1998 m. Kinijos valdžia atsakė. Kam reikalingas toks paslaptingumas? Ar žino Kinijos valdžia, kokios fantastiš­kos teorijos siejamos su mažos tautelės atradimu? Panau­dojau turimą informaciją ir sukūriau dvi teorijas: 1. Tie dropais vadinami padarai nusprendė išsikraustyti iš nederlingų Baian Kara Ula aukštikalnių ir persikraus­tyti į palankesnių sąlygų klimatą. Tai galėjo atsitikti devintajame dešimtmetyje. l. Kinijos valdžia nusprendė nykštukus izoliuoti, kad ga­lėtų apsaugoti ir tyrinėti. Antroji teorija mažiau prieštaringa, juolab, kad iš Kini­jos Liaudies Respublikos gaunu tik paneigimus. Todėl norėčiau, kad būtų kaip pirmajame variante. Nepanei­giama viena: nykšt kai ilgą laiką gyveno izoliuoti, ki­taip būtų asimiliavęsi su kitomis gentimis. Tai padi­dintų jų ūgį.
    Prieš 12 000 metų įvykusi NSO katastrofa jaudina dar dabar, ta mįslė liks kitam amžiui. Ar įmanoma nuplėšti uždangą nuo mitų ir legendų? Koks gi būtų pasaulis be savo didžiųjų paslapčių?


    Don't have an account yet? Register Now!

    Sign in to your account