Apsakymai

 

Kartais prasmė nutolsta taip toli atgal, arba giliai miške pasislepia prisiminimų formoje. Už sienų aukštų tūno. Lyg ir žinai praėjimus, bet kaip pelkėje atrodo visur klampu kur bepažvelgti. Žmogiškojo nesupratimo laukas toks didelis ir platus. Kam visa tai? Kol neklausinėji, tai būna viskas savaime aišku.

Beprasmybė, tai yra tokia siena, pilna liūdesio. Vienatvės bokštas, be draugų ar juoko. Kaip yra gera pasiklysti miške, kaip gera prarasti laiko nuovoką, tada tampi tiesiog didelė idėjinė dvasia.

Paskęsti toje dvasioj norėčiau, bet sulaiko mane norai, kurie dideles oro pilis pastatyti laike geidžia ir pamiršti jo neleidžia. Bet kam visa tai? Kartų kartoms ar sau pasakytana štai, matote? O gal daugiau kūno turėjimas gyvesniu ir ilgaam-iškesniu padaro? Iš kur ta baimė ir saugumo toks siekimas ar vien dėl patogumo?

Ar turiu būtinai tvirtai stovėti ant savo protėvių žemės, ar būdamas kitur dvasia mane lydės? Ar aš esu individualus, o kiek svarbu yra Lietuva mano prasmingam veikimui, juk drbai tokie maži ir godūs, o pilis tokia tik svajose stovi kaip virtualus miražas. Kas tai, tikslo vizija ar klampi pelkė?

Sau atsakyti turiu, kokius vartus atverti, bet rinkdamasis laiko nepamirši. Ar yra žodžiai ir mintys praasmingesnės už prasmę?

Kažkokia neapčiuopiama erdvė aplinkui. Ko gero visokie energetiniai dariniai pasiūlymus kaišo, bet protas aktyviausias ieškotojas. Kaip veikia žmogiškasis aparatas, ar vien sielos indu būti jam paskirtis, o kaip visi žemiškieji žaidimai ir džiaugsmai, patirti įrašus atėję? Ar tu nori džiaugtis? O liūdėti? Vaikai mokinas mylėti, dūšias atverti, kas iš viso to bus? Būsim arčiau tiesos ir atsakymų į klausimus.

 Būna, kai gražaus kalnelio medis šmėklų pušim pavirsta. Ar nuo galvojimo bergždio ir ilgo? Dasibaigti ir savęs nuversti niekaip negali, o tokia didybe tikėjo, išaugo vietoje tai bent. Visi medžiai aplink kaip galėjo taip padėjo. Bet kartais baigiasi ir gyvenimas pasuka priešinga linkme. Saulės kelias augo, kol galų gale išvirto ir ritasi žemyn į naktį.

Jeigu sieksi daug, laiko prarasti nepavyks, ten kur tvarka valandas skaičiuoja, po svajas neskrajoja. Labanaktis galiu tik palinkėti. Žemiškasis laikas kažkada baigsis, o visa kas nutinka pagrinde reikalinga tik man, pasijusti geriau. Kad suprasti jausmą ir visko prasmę, emocinę chemiją pažinti reikalinga. 

Studijuok save medi, kol gali ir atverk savyje tuos vartus, pereik pelkes klampias, tu jauti, gal truputį žinai, bet mąstyti dar neišmokai, tu geidi, todėl jauti laiką ir jis tau duoda daugiau kūno, o protas ką rinktis turi? Vidinę tuštumą? Kančias?

Tyloj pranyksta dažniai interneto, turbūt jie persmelkia mintis, aistra žinot, bendrauti, iš lėto emociją pririša patirti reakcijas vilties, kad tau bus geriau, pagerės pamatysi, bet ar protas reaguotų į gerėjimo siekį? Aš esu jaučiantis labiau nei maniau savo oro pilies izliuzijų bokšte didybę sukūriau, kurios net nėra. Tai tuščia nudžiūvusi pušis iš praeities vaiko ir mokina, per negandas asmenines su kitais pasidalint.

Viskas kadanors pasikeis. Kęstutis Ožalas

1Tvora žmogų saugo. Ji atskiria ribas, prilaiko, padeda nepargriūti. Dėl tvoros žmogus gali viską. Jeigu tvora kukli reikalinga, gali užtekti ir šakelių. Bet kas matė šimtametres medines tvoras 2,50 į aukštį supras, ką noriu pasakyti. O šiaip jeigu palieki medį augti, tai jis ir tvora, ir oras, gal tik ne ten kur nori, bet užauga. Kartais galvoju, kad neturiu ką pasakyti, jog nirštu dėl perteklinio miškų pjovimo. Kam čia pavydėti, tegul lobsta žmonės. Tegul statos ir turi tuos medžius, ataugs kada nors. Baisaus čia daikto. Praeis 50 metelių ir daugmaž vėl į mišką darysis panašu. Tvora yra labai svarbu. Ten daug medienos reikia sudėti, kad pro kelią važiuojant nematytum nieko. Tikiu, jog dalis besilankančių jau laiko mane kvaištelėjusiu po komentaro apie miestus, kurie yra tokie patogūs civilizacijos vystimesi, ir tikrai gamtai sunku dideles simpatijas jausti, kai patenki į tokį šabakštyną. Tada imi galvoti kaip gerai ten, kur laukai ir kelias, bet vis gi, iš miško grįžti tikru būrėju jausdamasis. Energetika atsistato, galva visai kitaip dirba. Kad tik ji dirbtų gerus darbus, o tai tos tvoros dygsta didžiausios būtent gamtoje, prie ežeriukų ir miškiukų. Kaltų savyje reikia ieškoti. Gal aš perku tų žmonių prekes, o jie už tai atitinkamai savas vertybes gyvenime mato. Kaip nebūt, medienos užtektume, jei užjūrio rinkų aptarnauti netektų. Trukt už vadžių - vėl nuo pradžių. Vėl prie tos neteisybės programos grįžtu. Kaip galima surasti ramybę, kai mane dirginantys veiksniai nuolat išorėje tūno ir nieko dėl to padaryti negaliu? Tiesiog jeigu vertinsiu harmoniją, mintis stengsiuosi laikyti pozityvias.

4

O taip tai kažkada patiko ir man visi tie rateliai su pokalbiais apie tai, kaip dievas mus visus jungia ir esame dvasioje bendri. Tada jautiesi kažko didelio dalimi, panašiai imi jaustis toks pat svarbus, kaip tik ką sužinojęs, jog tave įtakoja planetos. Tarsi jos suktųsi tik apie tave, bet pasirodo ir danguje egzistuoja kvadratūros, ir kova tarp dievų dėl galios ir valdžios vyko. Aistra, ar šventasis karas, pjovėsi, nes norai, nes baimės ramybės neduoda. Visokios kreivės ir rodikliai tarsi altorius kasdieninis užauginti materijos kasnį skanesnį. Ei medžiai, visi kartu, aukime greičiau, jau burgerinės investicijų paketas, ant raganos šluotos į dausas skrenda. Turime pasivyti visos žemės žmonių lūkesčius, užtekti visiems ir viskam, nejaugi užteks tik pasivaikšioti miške. Matyt mažai dar vaikščiojom jame taip, kad daugiau nieko nebesinorėtų. Kai žmogus ramus, ar jam bus neramu dėl ko nors?

2Sosto karalius, Sausio pirmosios Šakalių akmuo tą kart daug nepasakė. Tik davė susiprasti, jog naujų metų pirma diena yra palyginus su kitom dienom karališkasis krėslas. Žmonės mėgsta fejerverkų jauką kaip cukrų, nes savyje turi godumo jausmą, troškimą atsisėsti į šį krėslą didybės. Bet kas jame sausio pirmąją pasėdės, išvys, pamatys ir supras, kaip išsivaduot iš sausio pirmosios ir naujųjų metų efekto. Tegul šauna šaulys į dangų savo idėjų strėles, bet nieko nesužeidžia sprogimais trankiais. Taika ir pažinimas jo lankas. Jeigu bus paklausa, pirotechnika plis, ginklų parduotuvės plėtos kraujo liejimą miške. Kova už būvį suvalgant vienas kitą, miško įstatymai. Sosto karalius daugiau nieko nepasakė. Kai žmogus eina link savasties, ieško bendrumo su kitais, jeigu jo neranda, tada belieka visiems nusigerti, iki kol visi supanašėja ar kitaip apkvaista, ir niekas niekam nebetrukdo.
Pavargęs akmenėlis, kaip ir žmonės tądien.
Didžioji numerologijos knyga gali nurodyti ir daugiau atradimų, tiesiog žodžio paieškoje suvedus datą žodžiu: "SausioPirma" , "BirželioDvidešimtKetvirta" ir t.t. Filtras su kategorijomis sumažina rodomus duomenis iki pasirinktųjų.5

Dar šis bei tas labai spalvingo. Kaip pastebjote viršutinėje lizdo meniu srityje atsirado didysis kortynas. Sudėjau gražiausias korteles, kaip man atrodė. Jų gavosi virš dviejų tūkstančių. Tuks tuks tuksi, kala genys vasarą žiemą. Pagaliau būrimų būrimas buvo padarytas. Svajonės išsipildymas truko ilgiau, negu pirminės priežastys, tai svajonei įgyvendinti. Bet štai kortynas jau yra, tik žinoma, ne visos kortos veda į paaiškinimus. Mažiausiai suprantamos ir sunkiai atpažįstamos vis dėl to turi nuorodas, o jei kažkas dar ir be jų, tai nenusiminkim. Atsakymams ir suvokimams įspėjimų, bei nurodymų pakaks. Kortos ir vėl tampa kažin tai kuo magišku. Geriausia kai jau supranti simboliką, bet dar ne visai susigaudantiems rekomenduočiau labai populiarų pasakymą - išjausti su intuicija. Kartais kelias ryškus, o kai kada šonan nusukti kviečia intuityvioji GPS sistema. Žemėlapiai ir nuorodos visada bus tik paveiksliukai ir ženkliukai, o gyvenimas bus matomas jūsų akimis, todėl jeigu būsite ramūs, galbūt ne kažin ką te priblokš, jei viskas ramiai.

Šventa vieta vienam bažnyčia, kitam aukuras, trečiam žodis ir taip be galo daug ratelių susirinkę nagrinėja dievo temą, kaip jį rasti savyje, bendrumą su kitu. Vienas mąsto kaip stirna, kitas kaip šernas, triušis ar žmogus. Visi savo kūne jaučiasi, kokį beturi. Vienas nori kito daugiau, kitam bėglio dalia. Visa pažinimo scena, lyg miško medžių supratimas, kodėl taip visi auga. Ir tik piliakalnių dvasios rodos į juos atsakyti tegali.

9

Sentencijos ir poezija

Japonijoje gervė yra laimės ir klestėjimo simbolis. Medituok ties gervės įvaizdžiu. Balta spalva tarp juodųjų plunksnų reiškia tyrumą; raudona dėmė ant galvos (sąsaja su ugnimi) reiškia gyvybingumą.

Žvaigždžinys.lt 2007 - 2018
1000 simbolių į kairę

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas