Žiniaraštis

1Apsisuko dar vieni metai. Vėl atėjo kalėdos ir perėjome saulėgrįžą. Šiemet astrologiniu požiūriu tai ypatingas laikas, mat per saulės pargrįžtuves arba juodžiausią naktį saturnas įėjo į ožiaragį kartu su visu tuntu planetų. Kalėdos aplamai toksai metas kai norisi dovanoti, išsileisti, prasitaškyti ir atsikratyi, gal ne visiems bet ko gero daugeliui. Kamščiai ir eismas švenčių dienomis nėra kur prasilenkti. Danguje taip pat krūva planetų ties ožiaragiu susitiko, tai manau ir jos čia kažkuo dėtos. O aplamai noras išlaidauti bei dovanoti nuo trijų karalių pripasakotas buvo kaip programa dabar veikia krikščioniškose šalyse arba tiesiog kai tamso vis daugėja sąmonė gali manyti, jog vis mažiau jei reikia, juk pasinėrimas į mirtį ir visko palikimas žemėje skamba išties pasinėrimu į juodžiausią tamsą. Tai štai kalėdos tas metas, kai uždegame žvakeles pasišviesti joje. Bet kokiu atveju tradicija tapusi norma nėra blogai ar gerai vertinama. Kažkokiu būdu mums reikia išreikšti ir patirti gerumą, tad ieškome jo būdų. O kad matome mažesniuose veikiančias tas pačias mentalines mąstymo struktūras, kurias patys turėjome, ar tai reiškia jog mes tiesiog atliekame programines funkcijas ir reikia bijoti visko kas yra tradicija ir bet kas, kas veikia mases?

 

IMG 20171222 132758

Ir tada randu save toje masėje. Vienu iš klonų, atliekančiu funkcijas, kurias atlieka ir kiti. Tada suprantu, jog laikas suprasti, kad mes esame kosminė civilizacija ar bent jau tokios link sąmonės judame ir turėtume veikti kaip žemės veiklioji organizacija. Gerai, kad mokytojai kažkada pasakė, jog mes taip visi išvien susikibę turėtume veikti, judėdami kosmoso platybių ryškinimo procese. Bet panašu, jog randamės egoistiškos sąmonės taške, kaip žmonija, labai dėl savęs ir atskirų darinių augimo. Neplėtosiu tos sąmokslų teorijos temos. Daug yra informacijos apie tai. Ir progų susipykti vieniems su kitais kiek tik nori. Išlaikyti taiką nepradėjus naujo karo, menas didysis. Taigi, atgal prie funkcijų arba paskirties. Kai save randi sraigteliu, panašiai mąsčiusiu kaip dabar matai jog jaunesnis arba kitas taip daro, ar tai jau panikos pavojus, kad mūsų paskirtis gali būti tokia paprasta, kad tarp visų tų milijonų Lietuvių pasidaro buitinė? Kaip kad aptarnauti žmonijos civilizacijos tam tikro kampelio poreikius. Sudalyvauti procesų mainuose, ar šnekėti gražiai, sąmoningai bei melstis, tai pakeis buitiškumo patyrimą ar ir toliau viskas lieka savo paskirties maldavimu prisiminti, perkopti laiptelius ar tiesiog gauti sielos o gal esaties raidoje kitu kampu į viską pažvelgus suvokti savo dalį, ar toje pačioje didžiausią prasmę išvysti? Būties klausimai ne kankina, bet jie yra ir vis atsakymų kai ieškai, tai prisimeni, kad išgyveni visokius patyrimus. Ir didingesnius ir mažesnius ir iš aukštai ir pažemiui labai matai. Visi jie juda, kartais kalėdiniu greičiu ir tęsia lyg laikui sustojus kančias, o kai malonu, tai taip staigiai pralekia. 

IMG 20171203 105805

Ir tada kokiais keleliais nuveiti, ko pamatyti, sutikti ir paklausti, kad savo svieto gyvenime ypatingesniu pamatyti. Ne per puikybę, bet taip vidumi pajaučiant ir suprantant, kad prasmė yra taip gyventi ir daryti. Bet gal taip visi gyvena, mato prasmę tame ką daro, bet kai pažiūri į daugumą, tai atrodo kad vertybės civilizacijoje kitos, ryškiai labai lėtai į kosminę evoliuciją einančios. Prisipažinsiu, sunku man miestus aplamai suprasti, kodėl žmonėms reikia taip telktis, bet dauguma 'žaislų' būtent juose sukuriama ir prekyba lengvesnė, mažesni atstumai viskas įvyksta ir pasiekia greičiau. Todėl visi šansai gyventi geriau.

 

2017 12 Panemunes kalneliai 040

Kad savęs neperkrauti klausimais su dviprasmiais atsakymais keliaujame pas akmenis, pasiklausti jų, kaip yra iš tiesų teisinga. Ar galite atsakyti, sąmonė ar nesąmonė yra kaip viskas vyksta? Planetos klaba, kad dabar per kalėdas Saulė su Lilit ir Venera kartu, gali skatinti lipšnumą abejingų kompanijų, stipriau realizuotis ir iškart po tokio paskelbimo vėl prisimeni kaip toli mes nuo kosminės civilizacijos ir akmeninė dvasia prie materijos prisirišus. Visa tai ir yra tas pranašavimas, toks palei žemes, truputį su daina pakilkim, gražiu žodžiu ir mintimis, paburkim maldomis, gero palinkėdami, suvokimo siekdami.

'Mes didžiuliai akmenai, traktoriais atvežti ar galėtume čia būti, be fabrikų, kurie mašinas sumontavo. Gal norėjos nelabai iš kaimo išvažiuoti, bet jau esam čia tikrai prie šamanų samanuoti. Norim praustis, kad kalbėti, nes aptemusi galva, jei kad mano jog plaukai - tai ne ! Aš mąstau, kalbu švarus. Taip pat daro ir žmogus, vandenėlio šalto po ledu užkalto reikia man visam, kad nubust ilgam. Su manim bendrauti ir lauželį sukrauti, dūmelį suraityti, per širdį atsakyti. Esu aš sumanus, tik reik žinot kaip bus, nes ką tu man kalbi, tokia prasme esi. Daugiau aš tau kartosiu, priminsiu ir žinosiu', nes tu esi veiklus o akmuo amžiais bus ir paslapčia stebės, jeigu reikės padės, kad vėlei pajudėtum ir savyje norėtum atrasti dalykus, kurie tikri tau bus.

Užkeikimais ir įkvėpimu kalbasi tie akmenai. Pasiklausius jų visada geriau pasijunti. Gerai tik būt ant jų rūstybės nepatekus. Tačiau veikliuoju atžvilgiu žmogus atrodo už akmenį galingesnis, tai kodėl reikėtų klausytis būtent jo? 'Yra prasmės klausytis manęs'
Galima pagalvoti, kad pačiam savęs, bet jeigu tiki bendravimu vidumi, tai yra tokie variantai, arba išjauti energiją ir bendrauji su akmens skleidžiama energija sutelkiant dėmesį į jį arba tai tiesiog išskirtinės puikybės ir dėmesio troškimas skatina kalbėtis su savimi įsivaizduojant visą scenarijų.

Toliau kilo mintis nueiti prie medžio, gal jis pasakys, kaip gyventi taip ilgai , kad per vieną įsikūnijimą savo prasmę prisiminti ar surasti, kuri ne tik kaip kaimiečiui ar miestiečiui duota, bet normaliai syrasti prasmę pilnai patikint tikrumu jos. 

2017 12 Panemunes kalneliai 018

'Aš galiu ilgiau gyventi, bet tu mane gali nukirsti. Aš gyvenu, nes mano genas pritaikytas ilgaamžiškumui geriau ir maitinuosi tokiais mikroelementais ir taip, kas padėjo man stiprėti. Kažkuo užsitarnavau, jog dvasia prie manęs apsistojo ir vėtrų bei blogų žmonių išvengiau. Jeigu klausi kaip tu toks mažas gali sustiprėti, kad pagal savo galimybes pratemptum prasmės paieškose daugiau nei duota, aš nežinau. Gali save stiprų lipdyti sveiku maistu, nekenkti kitam gyvam savo broliui, valgydamas neturinčius individualios veikliosios sąmonės organiką, bet kad ir koks stiprus būtum, jeigu tavo dvasia bus paskirta eiti kitur, pribręs tam, arba nusipelnys žaibo kirčio, pabaiga mirtyje ateina fizinė. Kūnas išsiskaido. Didelės išminties ir dvasios reikia kad liktum ir tai ne visada prasmės suradimu apdovanotas lieki. Atsitiktinumai ateina užtarnauti ir valia kažkada veikė taip, kad dabar jie įvyko palankiai arba ne.'
Išmintį senoliai surenka ir perduoda. Apie mitybą gerai rašė vydūnas:

“Sveikata. Jaunumas. Grožė“ išleista 1928 metais Tilžėje

“… Didžiausias žmonių skaičius maitinasi visiškai neprotingai. O jie to nė nežino. Tiki, seka mokslininkų patarimais. O iš tikrųjų jie vadovaujasi mokslo prietarais. Mokslas daug gero teikia žmonėms, bet mitimo atžvilgiu jis juos lig šiol stačiai kvailino. Daug geriau būtų, jei žmogus klausytųsi kūno proto, bet ne materializmo mokslininkų. Bet paprastai žmogus neatsižiūri į kūno reikalus, bet į tai, ko geiduliai šaukia. Rodos, jau būtų laikas suprasti, kad kūnas geriausiai žino, kas jam tinka, o kas jam netinka.

… Žmogaus kūno mitime yra trys dalykai, kuriais žmogus turėtų rūpintis. Tai maisto suteikimas kūnui, maisto suvartojimas kūne, nebereikalingo išmetimas. O jau pirmame uždavinyje mūsų laikų žmogus suklumpa. Žmonės per daug, per dažnai ir per daug viso ko valgo. Žmonės stačiai žudo save maistu. Nevalgykime daug! Valgykime žmoniškai! Be galo tai svarbu. Ir kalte įkalti reikėtų tai žmonėms.

…Labai žalinga yra tarp valgymo valandų šį tą dar kišti į burną. Nebereikalingas materialas žarnose guli, pūva ir kraują nuodija. Kūnas nebesivalo. O aišku, kad tai labai kenkia sveikatai. Ir visas jo atrodymas tai apreiškia: žmogus sensta ir praranda savo grožę. Kurs rūpinasi sveiku kūno apsivalymu, tas žymiai jaunėja ir grožėja. Dar kūnas valosi ne vien tik viduriais, bet ir oda.

…Su saldumu atsargiai! Baltasis cukrus gadina kūną. Jam virškinti reikia visokių materialų, kurie iš kūno traukiami. Ir taip dantys ir kaulai gadinami. Labai svarbu sveikatai, kad kūne būtų daugiau šarmų negu rūgščių. Papildiniai, arba vitaminai, yra mokslo tiktai du paskutiniu dešimtmečiu atrasti. Seniau niekas jų nežinojo. Jie žmogaus mitimui labai svarbūs.

…Be oro žmogus negali gyventi nė valandėlės. Bet ir vanduo jam būtinai reikalingas. Sveikatai naudingesnis yra nevirintas vanduo. Sveikam žmogui, kuris maitinasi tikslingai, vandens gerti reikia tiktai kaitroje, kai jis daug prakaituoja. Druska, dirbtini saldumynai žadina troškulį. Šie dalykai, ypačiai druska, į kūną patekę, tirpsta, o tam suvartoja drėgmės. Jie jos traukia iš kūno, iš jo narvelių. O tie sunyksta, neturėdami drėgmės.

Todėl jie rėkia papildo. Ir žmogus geria, turi gerti. Geria vandens, alaus, vyno. Ir netrukus kūnas yra permirkęs tų gėralų, kurie iš kūno plauna gyvenimui būtinai reikalingus materialus, ir kūnas vėl rėkia. Reikalauja druskos, sūdytos mėsos dalykų, saldumynų ir t.t. Žmogus tai valgo ir vėl turi daugiau gerti. Ir taip sukasi žuvimo ratas. Žmogus patsai galuojasi. O lengvai galėtų apsisaugoti: norėdami nusipratinti nuo daug gėrimo nevalgykim stipriai sūdytų valgių!

… Visuomet reikia saugoties augmenų (javų, daržovių, vaisių), kurie augę per daug trąšiose dirvose. Lietuvoje tuo tarpu visi augmenys, vaisiai ir daržovės skanesni negu kitur, kadangi ne tiek tręšti. Bet, rodos, netrukus “kultūra“ tą gerumą nuodugniai pataisys. Paprasčiausia įrodymas, kad maistas žalingas, yra vidurių pūtimas ir garų pasidarymas (riaugėjimas). Sunkiai virškinami valgiai dažnai padaro kietus vidurius. Sveikai mintant, viso to nėra.

… Nevalgykime greitai! Valgiui nuryti laikas tada, kai jis burnoje visai minkštas ir likęs be skonio. Valgio skanumas yra labai svarbus mitimo dalykas. Kurs valgį gerai sukramto, tam ir valgyti tiek daug nėra reikalinga. Kurie valgį tik ryja, tie ne vien savo sveikatą gadina, bet ir maistą eikvoja. Bent trys valandos turėtų praeiti po valgių, kol nevalgom iš naujo.

… Žmonės dažnai valgo, nieko nemąstydami apie tai, ką daro, gal tuo tarpu skaitydami ar net kalbėdami. Valgant reikia būtinai vien apie tai mąstyti, koks skanus yra valgis. Žmogus valgo, kad valgis jį maitintų. Bet apie tai jis valgydamas ir turėtų vien mąstyti.

… Kiekvienas žmogus minta skirtingu savo būdu. Todėl reikėtų ištirti kiekvieno žmogaus kūno ypatumą. Reikia atsiklausti kūno proto instinkto. Tiktai jisai gali reikalingiausią valgį pasirinkti. Jau vaikams brukama visa ko, kas gadina ragavimo dirgsnis. O tada vaikai jau ir patys nori to, kas žudo jų kūno protą ir sveikatą. Suaugusieji šį nelemtą darbą baigia tabaku ir alkoholio gėralais.

Kūno protą galima gaivinti vengiant visų tų nuodų ir nuodugniai kramtant maistą. Tada kūnas, kad ir negreitai, išmoksta atskirti tai, kas jam tinka ir netinka. Ir pagaliau jis numano smulkiausią kvapą ir skonį. Tuomet žmogui tereikia kūno atsiklausyti. Žmogus turėtų toks protingas būti ir kūnui duoti ramybės: be valgio praleisti vieną antrą dieną yra dažnai geriausia gydysena.

.. Kūno gyvenimas palaikomas žmoniškosios dvasios-sielos, bet iš aplinkos – augmenijos. Kiekvienu metų laiku reikia labiausiai tai valgyti, kas tada gamtos tiekiama. Žiemai tūli dalykai gali būti priruošiami. Gyvenimas eina su laiku. Jam palaikyti laikas atneša tai, kas gyvenimui reikalinga.

… Žmonės nesimaitina žmoniškai. Reikia maitinties žmoniškai!“
2017 12 Panemunes kalneliai 013Ir ne tik maitintis žmoniškai. Manau Vydūno veikaluose daug geros išminties surinkta, tūrėtų vietoj žurnalų prekybos centruose gulėti, jeigu mes kaip visuomenė siektume pavirsti kosmine sąmone. Galimybės duotos. Kertame miškus, gaminame popierių, tik gaila spauzdiname daug palmyrinių niekalų, užuot retransliuodami išmintį. Ir tai kaip kokia kalėdinė programa veikia ir manyje, kad gerai, tegul būna tai, jeigu toks žmonių kurie organizuoja visa tai pasirinkimas. O ką aš galiu padaryti prieš tradicijas. Jeigu žmogus vistiek darys ką daręs, o susivokti noriu šiuo metu tik, pakeisti situaciją idėjų nėra, pakeisti reikia kitus bet ne savimi pakeisiu kitus kaip kokia programa tikėjimo trūkumo sukas. Kiek visko daug keisti reikia. Ir savyje dar surasti galima dalykų keičiamų, bet jau ir kituose norisi. Bet visų pirma kaip tai padaryti išsaugojant taiką ir sąmoningumą, šviesą ir tikėjimą. Paliepimais autoritarizmas puoselėjamas, o kad žmogus norėtų keistis, turi pats norėti. Taip kalba visur ir visi kas mokina kitus išminties. Daug tame tiesos, bet kiek laiko laukti reikės, jeigu sako, kad Krišna prieš penkis tūkstančius metų vegetarystę nešė o žmonija vis dar masiškai išnaudoja gyvulius, juos žudo ir darosi drabužius, vieni kitais manipuliuoja ir sąmoningai pila pavojingus ilgalaikei sveikatai skysčius į maisto gamybą. Kalbu ne apie šventumą, bet klausiu ar gali miesto vystymosi sąmonė, siekdama greičiau prekiauti ir tobulėti nesiekti egoistinės sąmonės vystymosi, ar čia vis dar tas laiptelis, ir galų gale vistiek pajudėsime kosminės sąmonės link ... ?
O gal jau buvome pajudėję atlantų ar kitais laikais? Oro uostai kasdien skraidina į svečias šalis, perkelia fiziškai jeigu nori. Pasaulį pamatyt gražu ir prasminga atrodo, pasidžiaugti gamta, bet kosminėje sąmonėje 'chemtreilų' neturėtų būti ir dar kuro iš naftos, kai jau vandeniu ir elektra žmogus važinėja. Atominių kai yra kolektoriai ir aplamai pinigų, jeigu visi daro tai kas patinka ir lyg viena šeima dalinasi. Tik klausimas kaip pereiti į tą gražiai skambančią kosminę sąmonę visai žmonijai? Ar mes tiesiog geriau pasiruoškim saulėlydžiui?

Sentencijos ir poezija

 Įsivaizduok esantis savo sielos palėpėje. Aplink tave krūvos dėžių, kuriose slypi tavo priklausomybės. Šalini po vieną dėžę iš palėpės, išmeti iš jų šiukšles. Pajauti lengvumą
savyje. Pagaliau esi laisvas.

Žvaigždžinys.lt 2007 - 2018
1000 simbolių į kairę

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas