Marcinkonys 

Trakų Pilis

    Kartais prasmė nutolsta taip toli atgal, arba giliai miške pasislepia prisiminimų formoje. Už sienų aukštų tūno. Lyg ir žinai praėjimus, bet kaip pelkėje atrodo visur klampu kur bepažvelgti. Žmogiškojo nesupratimo laukas toks didelis ir platus. Kam visa tai? Kol neklausinėji, tai būna viskas savaime aišku.

   Beprasmybė, tai yra tokia siena, pilna liūdesio. Vienatvės bokštas, be draugų ar juoko. Kaip yra gera pasiklysti miške, kaip gera prarasti laiko nuovoką, tada tampi tiesiog didelė idėjinė dvasia.

201804 Dzukija 344   Paskęsti toje dvasioje norėčiau, bet sulaiko mane norai, kurie dideles oro pilis pastatyti laike geidžia ir pamiršti jo neleidžia. Bet kam visa tai? Kartų kartoms ar sau pasakytina štai, matote? O gal daugiau kūno turėjimas gyvesniu ir ilgaamžiškesniu padaro? Iš kur ta baimė ir saugumo toks siekimas ar vien dėl patogumo?

   Ar turiu būtinai tvirtai stovėti ant savo protėvių žemės, ar būdamas kitur dvasia mane lydės? Ar aš esu individualus, o kiek svarbu yra Lietuva mano prasmingam veikimui, juk darbai tokie maži ir godūs, o pilis tokia tik svajose stovi kaip virtualus miražas. Kas tai, tikslo vizija ar klampi pelkė?

   Sau atsakyti turiu, kokius vartus atverti, bet rinkdamasis laiko nepamirši. Ar yra žodžiai ir mintys praasmingesnės už prasmę?

   Kažkokia neapčiuopiama erdvė aplinkui. Ko gero visokie energetiniai dariniai pasiūlymus kaišo, bet protas aktyviausias ieškotojas. Kaip veikia žmogiškasis aparatas, ar vien sielos indu būti jam paskirtis, o kaip visi žemiškieji žaidimai ir džiaugsmai, patirti įrašus atėję? Ar tu nori džiaugtis? O liūdėti? Vaikai mokinas mylėti, dūšias atverti, kas iš viso to bus? Būsim arčiau tiesos ir atsakymų į klausimus.

   Būna, kai gražaus kalnelio medis šmėklų pušim pavirsta. Ar nuo galvojimo bergždio ir ilgo? Dasibaigti ir savęs nuversti niekaip negali, o tokia didybe tikėjo, išaugo vietoje tai bent. Visi medžiai aplink kaip galėjo taip padėjo. Bet kartais baigiasi ir gyvenimas pasuka priešinga linkme. Saulės kelias augo, kol galų gale išvirto ir ritasi žemyn į naktį.

   Jeigu sieksi daug, laiko prarasti nepavyks, ten kur tvarka valandas skaičiuoja, po svajas neskrajoja. Labanaktis galiu tik palinkėti. Žemiškasis laikas kažkada baigsis, o visa kas nutinka pagrinde reikalinga tik man, pasijusti geriau. Kad suprasti jausmą ir visko prasmę, emocinę chemiją pažinti reikalinga. 

   Studijuok save medi, kol gali ir atverk savyje tuos vartus, pereik pelkes klampias, tu jauti, gal truputį žinai, bet mąstyti dar neišmokai, tu geidi, todėl jauti laiką ir jis tau duoda daugiau kūno, o protas ką rinktis turi? Vidinę tuštumą? Kančias?

201804 Dzukija 368   Tyloj pranyksta dažniai interneto, turbūt jie persmelkia mintis, aistra žinot, bendrauti, iš lėto emociją pririša patirti reakcijas vilties, kad tau bus geriau, pagerės pamatysi, bet ar protas reaguotų į gerėjimo siekį? Aš esu jaučiantis labiau nei maniau savo oro pilies izliuzijų bokšte didybę sukūriau, kurios net nėra. Tai tuščia nudžiūvusi pušis iš praeities vaiko ir mokina, per negandas asmenines su kitais pasidalint.

Viskas kadanors pasikeis. Kęstutis Ožalas

Žvaigždžinys.lt 2007 - 2018
Buriu Internetu
1000 simbolių į kairę