SelenitasSelenitas - klaidusis dievo pasaulis, rūkas po mirties. Debesis ir ledkalnis. Jame telpa tiek daug, kad suprasti tokio labirinto erdvėje nebegali, tačiau tokį ledo gabaliuką, kokį išvysi su selenitu - įstrigs ilgam. Niekada tokio spindesio neužmirši, tai yra momentas lyg krislas transcendencijos vaizdiniuose ir patirtyje. Kokia ramybė ir žinojimas ateina su juo. Dėkingumas, jog visa tai buvo leista patirti, net ir jeigu gazdina nepraminti keliai ir nežinomi pasauliai, gyvenimai ir gatvės, tai akmuo, kuris savaime padeda protą paleisti ir tiesiog būti keliu, eiti juo.

Žinoma užsimedituoti čia galima, toli išeinant, o gal priartėjant prie savo kosminių namų. Ar tai blogai ar gerai? Aišku, kad žemė nuo kojų ima tvirčiau atitrūkti ir kylama su pagreičiu. Erdvėlaivis, kosminė lėkštė ar dar koksai tai teleportas tiesiai į ten. Praktiškai einant į kontaktą su šiuo akmeniu įvykiai neišvengiami.

Vis gi jame šviesioji ramybės pusė, tačiau ta ramybė tiesiog mirtina ar sakykime visa ramybė priklauso mirčiai, ir tyla primena mums ją. Baltasis mėnulis Selena atsineštos gerosios karmos šalininkas ir fiksatorius, praneša savo padėtimi kosmogramoje, koks yra asmens ryšys su dievu arba dieviškąja dalele kūne - siela. Taip ir selenitas padeda įeiti į šio aspekto išryškinimą situacijose, įeiti į savo dvasinį aš, kokiu žemišku rūbu jis yra apvilktas, kokiu žmoguje pasireiškia ir tuojau pat nuveda tokių situacijų link, kur noromis ar ne noromis tenka prisiminti, kokia yra ta esatis.

Selenitas - angelų buveinė, durys į dvasinį pasaulį, energetinių kūnų veidrodis. Dažnai toks nenaudojamas. Jam reikia pribręsti. Gerai padeda stabdyti ir harmonizuoti iki visiškos ramybės reikalingas vietas kambaryje ir asmenį veda patirti ją su visais priedais. Nuostabus tai kelias į olą gali būti, varginantis ir pakeliantis tai, kas taikos ir ramybės suvokimą dengia, mokina tikrosios prasmės  ieškojimo.

Žaižaruojančios šviesos stebuklu mena, taip gera čia ir trankvilu, klaidinančios būti tegali įsikalbėtosios tiesos, kurias pažinti dabar ketinu. Su selenitu it sapne regiu praeivius, nesu tikras ar pasaulis tik atspindys, viso to kas dedasi manyje, pažinti šviesą norėčiau, bet ji tokia neapčiuopiama, o selenite padėki, tu juk moki kilstelt virš žemės leisk truputį vėl skrieti, bet panirti į šviesą dar visas bijau. Gal truputį pasiekim to pasaulio gražaus. Jis yra, žybsi ir spindi kasnakt su žvaigždelėmis danguje, selenitu belieka tikėti ir nubusti su kario dvasia.

Žvaigždžinys.lt 2007 - 2019
Laiškų dėžutė
1000 simbolių į kairę
Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account