OpalasOpalas - tai ne šiaip sau akmenėlis lyg iš pieno plaukęs. Tai tikrasis politikas su visais šio darbo atspindžiais. Tai prokuroras, teisėjas ir prisiekusieji. Jį galima laikyti net gi budeliu, tačiau tik todėl, kad situacijos, kuomet yra opalizuojamos, daug dalykų apverčia aukštyn kojomis ir verčia gyvenime atsikratyti, kad būtų pamatyta viskas naujame grožyje, kokį atspindi opalas. Neįtikėtini raštai ir spalvos, kokius gali pateikti šis akmuo, primena apie kitus pasaulius, kažką tokio gilaus, tačiau čia ir dabar viskas atvirai matoma. Bet yra už tokį grožį didelė kaina, kurią turi nešiotojas sumokėti arba būti pasiruošęs jiems. Kadangi opalizavimasis tai lyg kilimas karjeros laiptais griežtoje struktūroje, viršsvorio nepaneši ir nepakelsi, tad būtinai teks išmesti. Čia chirurgiškai jei reikės suaugimai bus pašalinami aplinkoje ar psichologijoje. Gražus, lyg jūros įspūdis, ar daug reikia būnant prie jos?

Mitologijoje šie akmenys siejami su pergalės ašaromis. Vieniems neša laimes kitiems atvirkščiai. Pagrinde veikia dalinimo klausimuose ir temose, kuomet reikia atskirti. Tai moko tikrumo ir vertybių. Tai gi, kas kelyje nereikalinga turi būti paleista, o akmuo primena apie bagažą, kuris jau yra nebereikalingas. Nenorint pripažinti poreikio atsikratyti gyvenimo dalykų, kurie trukdo šiam keliui, opalas gali pasidaryti pavojingas. Juk visais būdais stengsis pritraukti situacijas, kurios vers norint ar ne, paleisti tai, kas trukdo keliui. Čia ir pasireiškia teisėjiškumas jame, būk aptakus ir lankstus savo sielos bangavimui.

Iš kitos pusės, jei savo kelio vis surasti nepavyksta, galbūt dėl dalykų perkrovos gyvenime, kurie neduoda matyt krypties teisingos ir užstoją vaizdą horizonto ištisai, pririšdami prie savo aplinkos, ar amžiaus padėties ir dėžučių šviesių, o gyvenimas tuo metu bėga ir regi, kaip stovi tarp šių sienų keturių, tai opalo jėga gali sugriauti ten viską, kad padėtų išvysti šiuos tolius. Tačiau kiekvienam savo etapas. Koks tavasis pasiryžimas, tokio stiprumo opalas ir reikalingas. Tai archangelas Michaelis, gebantis valios dėka panaikinti iliuzijas. Tokia šviesa, kaip mėlynoji suvirintojo ugnis geba deginti, lydyti ir sujungti pasaulius du į tiltą, kuriuo judės kelio ieškanti siela.

Kada vėjai šalti ima pūsti, pargriaudami vasaros laiką ir moko neprisirišti, medžius prie lapų savų. Kaip tenka palikti ciklui suėjus ir derlių nuėmus visa, kas buvo dalis. Išrauti, atpjauti atskirti, net jeigu naudinga, bet panaudot negali. Taip ir ateina vėlei išeina tėkmė, tai upė srauni. Jei stovėsi tvirtai lyg po kriokliu, ji atgaivins, apvalys, o silpna valia dar be kelio nunešta bus tarsi šakalys. Ir surasi tą kelią tada, juk norėjai dvasią patirt, bet jeigu ji viduje užrakinta, laužtis pro jas gali prireikt.

Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account