Kur ta prasmė veiksmų kuo tobuliausių, nuolatinių? Vien apmaudas dėl vakarykštės veiltui praleistos dienos, bet juk atrodė, tarytumei darbelį tu darai auksinį, su šiukšlėmis jį išmeti rytojaus spinduliuos. 
    Ir dar kartą pakeli popieriaus lapą, ten tavo simboliai surašyti. Šioje tylos bendrume, mes niekada nesikalbame. Tik lapo simboliai, ir dar kažkas už jų. Jaučiu yra. Prisikaupia, pilnėja. Nematoma prasmė užauga ir tvoskia beprasmybe visuma. Kas atsiuntė vėl ją aš klausiu? Gal tu ar manyje ji staugia, tarsi vilkai pilnaty?

    Kartais prasmė nutolsta taip toli atgal, arba giliai miške pasislepia prisiminimų formoje. Už sienų aukštų tūno. Lyg ir žinai praėjimus, bet kaip pelkėje atrodo visur klampu kur bepažvelgti. Žmogiškojo nesupratimo laukas toks didelis ir platus. Kam visa tai? Kol neklausinėji, tai būna viskas savaime aišku.

    Puslapis 1 iš 3

    © 2007 - 2019 Žvaigždžinys.lt
    Don't have an account yet? Register Now!

    Sign in to your account