Kuomet kinta termometras

    Image
    Mano bendravimą su žvaigždėmis uždengė slėgis tamsiais debesim. Iš atmosferos ateina dujos. Apniuko orai, spaudžia galvą, užplūdos sluoksnis ir tiršta viduj. Ar gali išmatuoti mano liūdesį? Su aparatais pasakyk kas yra ... Kiek prisikaupė visko, ką nujaučiu, bet nesimato? Barometras matuoja kiek prislėgtas esu, jau susikaupė debesys cheminių dūmų. Tyrą orą užuosti jau seniai ketinu, atidenk virš galvos šviesų dangų.
    Ar tu esi gimęs, po palaiminta žvaigžde, kuri aiškiai šviečia kelią? O gal reikia kapstytis, po numerologijos klodus ir atpažinti, užkoduotus būdo veikimus? Pasaulis platus koridoriais veda prie pagalbos langelio, kas ir kur tavyje yra ne taip? Pripažink debesis, jeigu po jais nebėra jau kur dėtis, jog ateina tamsa ir nejauku daros.
    Pasisuko rodyklės, galva pasirėmiau į laikrodį, nebe atostogų metas, kad su lazda po pievas klajot. Prie manęs prisilietė šakos, sumėtydamos pėdas, kai broviausi pro krūmus ieškant akmenų. Rytai ankstėja ir daros ilgesni jau vakarai. Su akupunktūrinėm adatom vanduo terapiją atlieka ir žvaigždės ryškios slenka palengva. Šalčio cilindras apgobia, garuoja, rūku pakyla ir pernakt užsidaro kas?

    Mįslę imink, kaip atverti vartus ir panirt į galaktiką savo, kurioje vėl darna ir ramu galvoje, be eilių kai tiesiog viskas gera.
    Image
    Užsibaigusiems kūnams uždegti žvakelę kai pamirštu, jie apie tai pasisako. Ne atstumas esmė, kur randas vėlė, bet ketinimas šviesą perduoti. Pro vartus pasižiūri ir pamatai, kam žvakelę o kam medį sodinti, daug turiu išminties, padrikos kaip vilties, jog kažkas ją pradės susisteminti. Rimtis atitolo, tradicija slysta, nebeveikia fizikos dėsniai. Pamokslauti šiukštu, noris, bet neketinu, tik tarp eilučių patyliai.
    Gyvenimas su baime, nežinioje - dėl ateities nerimą kelia. Daug žodžių keistų, iš tautų svetimų, painiavą sąmonėje surezgė. Aš atversiu vartus po sniegu, pratašysiu storąjį ledą, jei galva nebeveikia ar šiap, tegul vandenys viską pasako. Perėjimas ledinis sugrąžina mane atgal į pusiausvyros tašką. Vėl kur siela gyva ir dvasia atkurta į mintis įkvėpdama šneka.
    Image
    Dar yra išeitis, jeigu ledas per storas arba labai pririšo svetimi žodžiai, būna gerų gaminių iš tautų draugiškų, su kuriomis mūsų kraštas prekiauja. Pranešti skubu, jog pradėt nesunku, tiesiog lauke pagulėti. Kai pūs speigulys arba šaltis sniegą barstys, - šiltai palapinę iškloki. Išeitis ši gera, praleist naktį joje, gryną orą į sapną paduoti. 

    O ar protėvių dvasia gerai supras tave, kiek savo kalboje turi genetinio tyrumo? Ar palapinėje praleistas laikas padės proto įrankiui grynumą susigrąžinti? Šaltyje paviršiaus vandenys apledėja, taip ir ataušusi galva sutelkia mintis į esmę.

    Nuo negandų vaistai - pirmieji patarimai, tai priežasties taškai, dėl ko visa tai vyko. Kad juos pilnai suprasti, iš atminties senolių, pirmiausia reikia kalbą įvaldyti protėvių. Ne šiaip naujai perkurtą, o gryną iš senovės, ir stengtis visom galiom dar pasisemt tikrovės.
    Eilutė po eilutės vis daužosi į sienas, šaltai užklota žemė, aš miegu ant ražienos. Apie save galvojau, kiek daug ko padarysiu, bet vos tiktai užsnūdau ir mat jį galas brisiaus.

    Don't have an account yet? Register Now!

    Sign in to your account