Kalėdų kalėdos

    Tyloj žvakutę užsidek, ateina vėl tamsa. Daug nekalbėkim šį kart, žinok, stebiu tave. Matau kaip sukas veržias švieselės į šalis, žingsnius po kojomis nušviečia ir treška bildesys. Kaip seno namo, trobos, priglaudusios dūšią nuo šalčio, taip ieškau dar vienos progos akimirkai sustot ir užsimiršti.

    Tai kas, kad neskamba aidai šilkinių juostų, galbūt ne tam ji sutverta, prie mano, žiemą užšalančio uosto, atplaukia iš lėto kalėdų dvasia. Nors ją pažinojau ir susitinkam kasmet, bet viskas tarytum iš naujo. Atgimsta laukimas, naktis jau čia pat, vienintelė metuos - sugrįžo.

    Gerumą išreikški - patirki, kiek svarbi tau yra dovana? Vėl kalėdos, nauji neša viltį, jog ateis ir skambės su daina.

    Protauti stabiliai daros sunku, tamsa su šypsenom maudo, nors kažkas nepatinka, bet su viskuo sutinku, nes valia mano tylą užgaudo.

    Image
    Image
    Po dangų skraido krankliai ir tarsi šaukliai, žiemą - jie pranašauja mums baugią. Užeis speigas stiprus, pakels namų stogus, ar jauti kaip skersvėjis traukia? Drėgni pirštai - apšalę ir paraudę. Vanduo suledėja - ateina kalėdos.

    Masėse klonuotos mintys pasklinda į protus, suveikia paskirtoji padidinto apsipirkimo programa. Saulės mažai, o pradžiuginti save ir kitus norisi tiek, kad reikia. Ir kaip atsispirti toms pagundoms?
    Prasmės matymas kaip per rūką. Užlipti į didybės bokštą pavyko, atėjo karališkasis švenčių metas, bet taip jaukiasi sąmonėje, jog nesuprasi, kur dabar paslysti gali.

    Ar aš esu pakankamai kitoks? Ar daugumai jau priklausyti žema? Teisus kas? Kieno viršus? Atsimeni patarlę seną? Duok durniui kelią ir pavojingos vietos paaiškės, skuba nereikalinga. Dabar žiema ir atšiauru, kada užeina - pūsto ir sninga. Belieka deklamuoti eiles sau apie nieką.

    Poezija užstringa, kaip sustojęs laikas ir žymiai ramesnis tampa vis nerimdavęs vaikas. Daug klausimų pasikartoja, o tie atsakymai vis trumpalaikiai, nes taip kaip protas mato ir įsivaizduoja, žinių igyja ir pasikeičia. Todėl tiesa neužsistovi, dėl jos nuolat stengtis reikia, o metai šie nauji parodys, kaip atlaikysi dar vienus tikrumo bandymus.
    Image
    Image
    Kalba didžiuliai akmenai, traktoriais atvežti, ar galėtume čia būti, be fabrikų, kurie mašinas sumontavo. Gal norėjos nelabai iš kaimo išvažiuoti, bet jau esam čia tai ką, prie šamanų samanuoti. Norim praustis, kad kalbėti, nes aptemusi galva, jei kas galvoja jog žolės tai plaukai - tai ne ! Aš mąstau, kalbu švarus. Taip pat daro ir žmogus, vandenėlio šalto po ledu užkalto reikia man visam, kad nubust ilgam. Su manim bendrauti ir lauželį sukrauti, dūmelį suraityk, per širdį atsakysiu. Esu aš sumanus, tik reik žinot kaip bus, nes ką tu man kalbi, tokia prasme ir gyveni. Daugiau aš tau kartosiu, priminsiu ir žinosiu', nes tu esi veiklus o akmuo amžiais bus ir paslapčia stebės, jeigu reikės padės, kad vėlei pajudėtum ir savyje norėtum atrasti dalykus, kurie tikri tau bus.

    Kai ateina metas ir utėlės galvoj, kaip ir per kalėdas nusiskusk mintis. Lapai nukrenta, prapūs šakeles, braškantis sniegas žingsniuose pasaką seks.


      © 2007 - 2019 Žvaigždžinys.lt
      Don't have an account yet? Register Now!

      Sign in to your account