Ilgai ieškojau aš tavęs ramybe, kol sutikau, bet saugojo tave tvora. Ji atskyrė ribas, bet palaikė viltį, jog bus pasiekta. Ar gali dėl šventos ramybės padaryti viską? Prieš akis nesibaigianti medžių tvora. Mano ramybės oras.
Ar ir tu niršti, dėl perteklinio miškų pjovimo? Kam čia pavydėti, tegul lobsta žmonės. Tegul statos ir turi tuos medžius, gi ataugs kada nors. Baisaus čia daikto, praeis 50 metelių ir daugmaž vėl į mišką darysis panašu. Tvora mano ramybės yra labai svarbi, nors daug medienos reikia į ją sudėti, ir nematyti nieko, kas keliu važiuoja. O kur dar vagys, pijokai, nepritekliui gyvenantys egoistai - jie užpuls anksčiau ar vėliau turtus...
Gerai ten, kur laukai ir kelias, bet tik iš miško grįžtu tikru 'buršagu" (būrėjas+šamanas+magas) pavirtęs. Kūno veikla atsistato, galva visai kitaip dirba, tik ledinis vanduo teprilygsta miškui. Mano ramybės tvoros dygsta gamtoje. Aš kaltas, jeigu iškirto mano ramybės mišką. Man reikia medienos, sutversiu nuostabius žaislus arba visą namą. Aš esu įklimpęs iki ausų, priklausomybe sergantis tai drožėjas, tai stalius, tai pamokas vedu vaikams, kur medis yra priemonė, ir taip visada. Šis ratas, ramybės miške įklimpo, bet viskas tuo nesibaigia.


Su šiuo įrašu buvo pažymėta numerologinė vietų medžioklė, pagal laikmetį, kurame sutampa abu. Trumpai tariant šakalių akmuo yra sausio pirma diena numerologijoje, tad jį aplankėme būtent tą dieną. Nuotrauka matyti šone.
Daug barškinau aš klavietūrą, rašiau į lapą ne veltui, ne perniek. Bet tai ir nedavė naudos kaip tada tikėjaus, jog įrašas jau apibendrintas ir galutinis. Mano ramybės paieškose auga miškas. Aš tave radau. Trumpam tu įsikūnijai. Žalia tvora primins tave, ištarsiu vardą mintyse. Gera ir gražu prisiminti. Nebejaučiu, kad daug kuo ir patarti dar galiu. Ryškios mintys judėjimą iššaukia, auuuu, matau ir visada išliksi.
Tavo akys regi šventą gamtą, kuria kvėpuoja medžiai - aukurai, miške gyvena lapė, šernas ir stirna, man dėl jų ramu, bet štai medžiotojai ... Raudonieji, kraujo ištroškę vanagai. Jūs perlinkusi lazda, nors ėjo šimtmečiai ir žudymas kultūra tapo. Taip buvo užrašyta, krauju ant tešliaus kapo.
